Ernesta klausė ar paminėsiu ją bloge

Dabar papasakosiu visą (+-) tiesą apie ryklį (a.k.a. Romą) po to, kai atvažiavo bella-Nesta, kurią pirmadienį atskridusią pasitiko saulė, aš ir oreo sausainiai. Visa diena buvo tokia saulėta ir šilta, kas galėjo pagalvoti, kad kitos dienos bus praktiškai non stop dušas? Visų pirma, tai tik po dviejų dienų supratau, kad ne visi mano draugai yra patrakę keliautojai antinai ir yra tokių kurie keliauja kaip normalūs žmonės. Pirma diena buvo ypač graži, saulėta ir šilta. Pasivaikščiojom truputi (jau girdžiu kaip Nesta prunkščia perskaičius "truputi"..), žinoma nuėjom tiesiai prie Trevio fontano- mano mėgstamiausios istorinės vietos visoj Romoj nuo tada kai pirmą kart ją pamačiau ir vien per šią savaitę ten buvau apie 4-5 kartus. Nežinau kodėl, gal dėlto, kad prieš tai nieko apie jį nežinojau ir nieko nesitikėjau (priešingai nei apie Koliziejų, kurį įsimylėjau pirmą kartą pamačius Gladiatorių ir kuris visiškai nepateisino lūkesčių),o gal dėl to, kad ir šiaip mane žavi vanduo ir jo tekmė.. Žinoma vėl prajuokinau grande latte mėgstančią Nestą su mažutėliu espresso, bet šį kart bent jau galėjau pasakyti- čia NORMALI (italai kavinėje net nesako: vieną "espresso", sako- vieną "kavos") itališka kava, nes praeitą kartą, mūsų trakų gatvėj aš jai padariau mažutėlį espresso, tai kokią savaitę iš manęs juokėsi. Susitikom tą vakarą ir su Matheus, bet šiaip ramiai pabuvom, o tai ta pasiutelė mano ex kambariokė visas 4 naktis Londone taip ir nemiegojo, tai bent tą naktį galėjo išsiparpti, iki to momento kai pažadino iš virtuvės sklindantis triukšmas. O kitą dieną ir pikniką prie Vatikano pasidarėm, ir kavos po didelį puodelį išgėrėm ir gelato sau leidom suvalgyti, po to, kai užlipom 501 laiptelį į Vatikano kupolą. Geriausia buvo, kai užlipom apie 200 laiptelių ir BASTA, nebėra kur lipti, tai paskui kaip kokios durnelės kokias 15 minučių ieškojom tų kitų 300 laiptelių į rojų. Vis dėlto galų gale juos radom ir pusiaukelėj net išgirdom lietuviškai dainuojantį storuliuką kunigą, kuris matos, kad ne pirmą kartą ten lipo, nes tuo tarpu kai visi kiti nei žodžio nepratarė ties kokiu 350 laipteliu, tas traukė sau lietuviškas daineles ir niekaip neužsičiaupė. Gaila tik, kad tas oras nebuvo labai itališkas ir labiau priminė Londoną ar Lietuvą, bet Romoj bent jau nelijo, o Napolis, tai ne tik, kad pasitiko su lietumi, bet gal labiau su audra, iš visų pusių pučiančiu vėju ir sulaužytais skėčiais besimėtančiais gatvėje. Prikalbinau Owi (merginą iš Indijos, su kuria susipažinau hostelyje) trečiadienį ryte važiuoti kartu su mumis i Napolį, o paskui į Pompeo. Nepaisant tikriausiai pačio šlykščiausio oro, koks gali būti Italijoj, sėdom į traukinį ir po 30min buvom Pompėjoj, kurioje atrodė, kad vėl išsiveržė Vezuvijus. Grįžus į Napolį, tiesiog privalėjom nueiti tikros Napolietiškos picos, nes Owi traukinys atgal į Romą buvo 20h. Ją išlydėję, tiesiog atsidarėm skaniausio ir pigiausio vyno už 2 eurus ir parašėm kokį tuziną atviručių. O kitą vakarą, išdžiuvę ir atsigavę po viso to vėtymo ir mėtymo, praleidom vakarą a la napolitan style, Napolio aikšėse su mano nerealiausiais kambariokais.

zinojau, kad esu Ragana/ I'm the luckiest s.o.b in the world

Roma yra tiesiog gniauzianti kvapa. Diena-nakti, saulei kylant-leidziantis. Nieko keisto, kad visi keliai veda i Roma.. Tiesa ji truputi brangoka, todel tam, kad kazka suvalgytum uz padoria kaina bandai labai gudriai eiti toliau nuo turistiniu vietu ir.. tada Roma sako tau vaffa-Napoli! Nes eini tarkim toliau nuo Trevio fontano ir atsiduri prie Panteono, tada eini toliau nuo Panteono ir apsidairai jog esi prie Koliziejaus ar dar vieno is Romos simboliu. Zodziu istorija be galo.. Taip jau yra, kai vaikstai po ko gero didziausia pasaulyje muzieju po atviru dangumi. O kalbant apie Raganas, tai esu viena is ju, nes sitame muziamiestyje nepasiklystu ir kazkaip be jokio zemelapio randu tai ko reikia. Pirma diena, pajudejau is stoties tiesiog kur akys mato ir po kokio pusvalandzio praejus kokius 10 ispudingu monumentu, pamaciau dideli kupola, ispudinga baznycia.. Labai ilgai negalejau patiketi, kad netycia atsiradau Vatikane, kuris yra visiskai kitoj pusej Romos. Pasirodo perejau skersai visa miesta (beliko pereit isilgai). Tiesiog sedejau prie obelisko, deginausi sauleje, kuri taip maloniai silde, ir laukiau savo hoster'io Matheus. Dabar: kodel as dievinu couchsurfing'a! Tai yra geriausias isradimas pasaulio istorijoj! (aisku, kad jis funkcionuotu reikejo israsti elektros lempute, interneta ir pan, bet vis tiek). Vieni nerealiausiu zmoniu, kuriuos esu kada sutikusi yra couchsurferiai! Ir nera daugiau efektyvesnio budo pazinti miesta, pajusti salies dvasia, pamatyti neturistiniu vietu (kaip katakombos) ir praplesti savo akirati (palyginus su kai kuriais cs, tai as visai ramiai keliauju). O su Matheus, tai bendravom kaip du vaikystes draugai simta metu pazistami ir erzindami vienas kita. Pirma vakara nuejom i cs vakareli, kuriame aisku buvo dalis italu, bet ir prancuzai (gera buvo vel pakalbet prancuziskai), olandai, vienas argentinietis, brazilas (Matheus). Kita diena aisku pravaiksciojom! Nezinau geresnio budo pazinti miesta negu tiesiog vaikscioti non-stop, kol kojos istinsta, o klubai issinarina. Ir tiesa sakant negaliu kitaip. Pirmos dvi dienos visada buna intensyvus vaiksciojimas pirmyn atgal, o kitas dienas gali tiesiog atsipalaiduoti (arba ne). Dar Romoj budama pajutau toki keista palengvejima, kurio net nezinojau, kad man taip reikejo. Gera buti suprastai ir paciai suprasti! Napolyje visada bandau italiskai veblenti, o napolio akcento nors uzmusk neimanoma suprasti (net italai nesupranta). Romoje ne tik, kad bendravau su zmonem, kurie puikiai kalba angliskai, bet ir ta italu kalba daug paprastesne atrodo. Dar viena priezastis, kodel mane galima vadinti Ragana- pasakyk ir issipildys. Pasnekejom su Matheus, kad butu fainai nueiti i Opera! Kita diena, prie Panteono (beieskant kur pigiai pavalgyt), viena mergina sustabde mane, duoda skrajute ir sako: ateikit siandien vakare i opera! Verdis, mocertas ir t.t., tik 15€ studentams. Tada tiesiog vaiksciojau kazkur gatvelemis, pagalvojau, kad fainai butu vel pamatyti tuos senuosius Romos griuvesiu.. Bam, gatveles prasiveria ir as atsiduriu tiesiai pries tuos griuvesius. Net fed-ex negaletu greiciau pristatyti savo uzsakymu..